Sentencijos apie meilę
Niekingai menkas viso pasaulio išdidumas, palyginus su vienu meilės lašeliu. (R. Rolanas)
Įsimylėjėliai nenuobodžiauja būdami kartu dėl to, jog visuomet kalba apie save. (F. De Larošfuko)
Mes taip trumpai gyvename ir nespėjame pasakyti pačių gražiausių žodžių tiems, kuriuos mylime. (A. Ruseckaitė)
Niekas taip nepalaužia žmogaus kaip meilė, neturinti aiškaus objekto: ji graužia ir pakerta jėgas. Įsisąmoninta aistra įtempia dvasines jėgas iki aukščiausio laipsnio, žmogus kankinasi, tačiau bent žino dėl ko. (R. Rolanas)
Pirmoji ir pagrindinė meilės prasmė slypi gamtos rūpinimęsi palaikyti ir plėsti žmoniškąją giminę. Bet jeigu žmonių meilėje viskas ribotųsi vien tik šiuo gamtos tikslu, jie nebūtų aukštesni už gyvulius. Vadinasi, šita jausminė vienos lyties žmogaus meilės išraiška kitos lyties žmogui yra tik vienas iš meilės jausmų elementų, jo pirmasis momentas, po kurio seka kilnesni, dvasingesni ir dorovingesni momentai. (V. Belinskis)
Meilė visada trokšta įsikūnyti. Jai neužtenka vien mąstyti. (V. Berry)
Seksas yra tik viena iš pasitenkinimą santuokoje teikiančių sričių, tačiau jei seksualiniai santykiai nėra geri, jokie kiti santykiai geri negali būti. (O. M. Baterfildas)
Dauguma žmonų pačios iškasa kapą savo santuokai, pastoviai kapstydamos mažas duobutes. (D. Karnegis)
Seksas yra visuotinai pripažintas svarbiausiu dalyku gyvenime. Dėl jo dažniausiai dūžta vyrų ir moterų laimė. (Dž. B. Vatsonas)
Kaip lengva yra įsimylėti ir kaip sunku ir gražu iš tikro mylėti. Meilė, kaip ir visos tikros vertybės, nenuperkama. Yra nuperkamas malonumas, bet nėra nuperkamos meilės. (H. Hesė)
Žmogaus rankos kuria grožį, žmogaus meilė perduoda jį kitiems. (V. Narvilas)
Meilė yra lyg žydinti obelis, kuria mes džiaugiamės, kurią apdainuojame ir šloviname poezijoje, nė neprisimindami, kad toji obelis turi pilkas šaknis, iš kurių žiedai gauna gyvybės syvų. (J. Zalytis)
Niekada nereikia klausti moters, kodėl ji myli ir kodėl nemyli, nes ir seniau, ir dabar nė viena to nežino. (M. Zevakas)
Suprasti žmogų, padėti jam pažinti tą galią, kuri slypi jame, o svarbiausia – meilę ir pagarbą į save panašiam – toks būtų bendriausiais žodžiais mūsų uždavinys. (Just. Marcinkevičius)
Meilės aktu atiduodamas save, įsiskverbdamas į kitą, aš atrandu save, aš atskleidžiu mus abu, aš atskleidžiu žmogų. (E. Fromas)
Reikia mylėti konkretų laiką, kuriame gyveni, nes tik per jį tau lemta pajausti gyvenimą. (A. Stasiukonytė)
Kai ką nors myli, myli jos veidą, ir jis tampa visiškai nepanašus į kitus. (M. Kundera)
Tik mylintis žmogus iš tikrųjų domisi ir iš tiesų rūpinasi savimi. Tad meilė – ypatingas žmogaus egocentrizmas, galintis paradoksaliai virsti pasiaukojimu ir savęs išsižadėjimu. (V. Kukulas)
Kieno širdyje nėra žydėjusi meilė, tas nepažįsta laimės, skaistumo. (O. Baliukonytė)
Meilės idealas, šventai slepiamas širdies gelmėse, kasdieninėje buityje tegul ir sunkiai pasiekiamas arba net visai nepasiekiamas, taurina mūsų gyvenimą, sutvirtina ir pagilina jausmą, sumažina baisius padarinius pražūtingo reliatyvumo, ribotumo ir nepastovumo, kurie valdo mūsų išgyvenimus. (Dž. Belanas)
Meilė aukščiausiu požiūriu morali, nes ji pakelia žmogų į naują dorovinę aukštumą, sustiprina, paaštrina jo atsakomybės už savo veiksmus ir poelgius jausmą. (A. Charčevas)
Mes visuomet mylime tuos, kurie gėrisi mumis, bet ne visuomet mylime tuos, kuriais mes gėrimės. (F. De Larošfuko)
Įžeista karalienė gali atleisti įžeidimą, bet moteris, kurios meilė atstumta, niekada neatleidžia. (M. Zevakas)
Pasipuošk paprastumu, kuklumu ir abejingumu dalykams, kurie yra tarp dorybės ir ydos. Mylėk žmones. Paklusk Dievui. (M. Aurelijus)
Tikra meilė, neradusi atsako, nedovanoja. Palieka širdy erškėtrožės krūmą. (V. Narbutas)
Mylėk tai, kas tau atsitinka ir kas yra skirta likimo. Kas gali būti tinkamesnio už tai? (M. Aurelijus)
Negalima lyginti ar net tapatinti su draugyste mūsų meilės moterims, nors ir gimstančios iš mūsų laisvos valios. Jos liepsna, ir aš tuo atvirai prisipažįstu, – kur kas veiksmingesnė, kaitresnė ir aistringesnė. Ji – ugnis, nutrūktgalviška ir skraji, nepastovi ir permaininga; ji karštligės liepsna, kuri tai gęsta, tai vėl liepsnoja, virpanti tik vienoje mūsų sielos kertelėje. (M. Montenis)
Neleisti moteriai pasidžiaugti iliuzija, kad ji daranti gerą ar blogą poveikį tam, kuris ją myli, – tai reiškia nemylėti jos, tai versti ją žūtbūt išbandyti savo galią. (R. Rolanas)
Meilėje apgaulė beveik visuomet žengia toliau už nepasitikėjimą. (F. De Larošfuko)
Lygybė – pats patvariausias meilės pagrindas. (G. Lesingas)
Meilė – tai pasirengimas patirti mylimą būtybę kaip pačių svarbiausių asmenybių vertybių įsikūnijimą ir iš to išplaukiantį tikrą ar numanomą džiaugsmo šaltinį. (N. Brendenas)
Diena palanki šeimyninėms scenoms, o naktį tas, kas vaidijosi, vėl atranda meilę. Mat meilė didesnė už tą žodžių audrą. (A. De Sent Egziuperi)
Žmogui būdinga mylėti net ir tuos, kurie jį įžeidžia. To nesunku pasiekti, jeigu pagalvosi, kad jie yra artimi tau, kad klysta jie dėl nežinojimo ir prieš savo valią, kad netrukus ir tu, ir jie numirsite ir, svarbiausia, kad jie tau nepadarė nieko blogo, nes tavo vadovaujančiojo prado nepadarė blogesnio, negu jis buvo anksčiau. (M. Aurelijus)
Meilės jausmas yra žmogaus asmeniška vėliava. (E. Mieželaitis)
Kartais pagalvoju, kad meilė su dvasiniu skvarbumu prilygsta tikėjimui į Dievą, kad ji, kaip ir tikėjimas, sugeba pasaulį ir žmogaus gyvenimą nušviesti ypatinga ir tik jai vienai būdinga šviesa, keičiančia tikrovės proporcijas, jaukiančia bet kokius daiktų ir reikšmių santykius. (V. Kukulas)
Meilėje juk viešpatauja ugningas troškimas to, kas tolsta nuo mūsų. (M. Montenis)
Yra tam tikra meilės rūšis, kurios perviršis neleidžia gimti pavyduliavimui. (F. De Larošfuko)
Kad mylėtume žmones, be visa ko, reikia dar tobulinti ir savo sielą. Nuolat. (M. Kosteneckaja)
Meilė – tai nepažįstama šalis, ir mes visi plaukiame į ją savo laivu, ir kiekvienas iš mūsų yra savojo laivo kapitonas, ir veda laivą savuoju keliu. (M. Prišvinas)
Tik meilėje ir mirtyje dar mes nuoširdūs. (F. Diurenmatas)
Neįsimylėkite moterų, – moterys įsimylėjėlius niekina. Suartėkite su tomis moterimis, kurios pačios įsimylėjusios. Venkite abejingųjų. (Indų išmintis)
Meilė yra žmogaus dvasios atpirkimas, išganymas per moters auką. (V. Daujotytė)
Laikas atšaldo ir naikina mažą meilę, bet didina ir stiprina didelę, panašiai kaip vėjas gesina žvakę, bet įpučia gaisro liepsną. (Dž. Raskinas)
