Svajonės suteikia pasauliui įdomumą ir prasmę. Nuoseklios ir protingos svajonės tampa dar gražesnės, kai kuria realų pasaulį pagal savo paveikslą ir panašumą. (Anatolis Fransas)
Kai gyventi gera, nėra reikalo ginčytis dėl gyvenimo prasmės. (Rėjus Bredberis)
Iš tikrųjų gyvenime nėra mažų ar didelių dalykų. Visa yra vienodai reikšminga, visa lygiai didu. (Oskaras Vaildas)
Netekti gyvybės- menkas dalykas. Bet matyti kaip tavo gyvenimas netenka prasmės,kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas-štai kas nepakeliama. (Alberas Kamiu)
Linksmumas – tai dangus, po kuriuo žydi visa, išskyrus pyktį. (Ž. Polis)
Humoras perskraidina sielą per bedugnę ir moko ją žaisti su skausmu. (L. Fojerbachas)
Humoras – gelbėjimosi ratas gyvenimo bangose. (V. Rable)
Neprarask humoro. Žmogui jis – lyg rožei aromatas. (Dž. Golsvortis)
Brangiausia gamtos dovana – linksmas, pašaipus ir nepriekaištingas protas. (V. Kliučevskis)
Žmogus smagiai juokiasi – vadinasi, geras žmogus. (M. De Monteris)
Nusijuokti tyru, šviesiu juoku tegali nuoširdi, dora siela. (N. Gogolis)
Juokas – tai žmonių meilė. (L. Tolstojus)
Kol galite, gyvenkite linksmai. (Seneka)
Be humoro išsiverčia tik kvailiai. (M. Prišvinas)
Pokštai mažina įtampą: tai poilsis. (Aristotelis)
Juokas – tai saulė: jis nuvaiko miglą nuo žmogaus veido. (V. Hugo)
Kam nepakanka proto laiku pažerti sąmojį, tas dažnai priverstas arba meluoti, arba leistis į nuobodžius samprotavimus. (S. N. Šamforas)
Geriau juoktis ir nelaimingam, negu numirti nepasijuokus. (F. De Larošfuko)
Pajuoka dažnai būna proto skurdumo požymis; jos griebiamasi pritrūkus svarių argumentų. (F. De Larošfuko)
Žvali, linksma nuotaika ne tik dosniai žeria gyvenimo malonumus, bet ir patikimai saugo charakterį. (S. Smailsas)
Linksmas žmogus – visada geras žmogus. Niekšai retai būna linksmi žmonės. (M. Gorkis)
Prarasta diena – toji, kurią nė karto nenusijuokėte. (Ž. M. Giujo)
Juokai, pašaipus žodis daugelį dalykų nusako taikliau ir geriau negu rimtas ir nuodugnus nagrinėjimas. (Horacijus)
Juokas – didis dalykas: jis neatima nei gyvybės, nei turto, bet prieš jį kaltininkas – lyg surištas kiškis. (N. Gogolis)
Niekas taip nevargina kaip nelinksmas protas. (I. Turgenevas)
Bijoti juoko – vadinasi, nemylėti tiesos. (I. Turgenevas)
Eilinio proto žmogus – tarsi iškaltas iš monolito: jis visada rimtas, nemoka pokštauti, juoktis, džiaugtis menkniekiais. (Ž. De La Briujeras)
Net ir nekalčiausius juokus galima leisti tik su mandagiais ir protingais žmonėmis. (Ž. De La Briujeras)
Prasti tavo popieriai, jei nebegali suvokti ironijos, alegorijos, juoko. (F. Dostojevskis)
Amžinai niūrūs pasnikautojai man visada įtartini; jeigu jie neapsimetinėja, vadinasi, sutrikęs arba jų protas, arba skrandis. (A. Gercenas)
Juokas – vienas stipriausių ginklų prieš visa, kas atgyveno ir dar Dievas žino ant ko laikosi tarsi pasipūtusi griuvena, trukdo tobulėti naujam gyvenimui bei gąsdina silpnuosius. (A. Gercenas)
Tik linksmumas yra grynas laimės pinigas; visa kita – kredito bilietai. (A. Šopenhaueris)
Iš visų kūno judesių kvatojimas yra sveikiausias; jis skatina virškinimą, kraujotaką ir sužadina visų organų gyvybines jėgas. (K. V. Hufelandas)
Juokai visada turi rimtą tikslą. (Ž. Valesas)
Linksmiausia juoktis iš tų, kurie juokiasi iš tavęs. (V. Kliučevskis)
Triuškinamai smogiama ydoms, iškeltoms visuotinei pajuokai. Smerkimas lengvai pakeliamas, bet pajuoka – kur kas sunkiau. Niekas nenori būti juokingas. (Moljeras)
Kas tampa juokinga, negali būti pavojinga. (Volteras)
Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių charakterių, kaip tai, kas jiems atrodo juokinga. (J. V. Gėtė)
Venkite juokauti prasilenkdami su sveiku protu. (N. Bualo)
Gali smerkti žmones, bet ne koneveikti ir statyti pajuokai, nes visus juokinantis liežuvavimas vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui. (M. Servantesas)
Kur širdys kitos, juokui nėr vietos. (Šekspyras)
Kai pokštininkas juokiasi iš savo sąmojo, šis netenka vertės. (F. Šileris)
Juoku taisomi papročiai. (H. Balzakas)
Juokingi dalykai žadina mūsų savigarbą. (N. Černiševskis)
Teisybe grįstos patyčios žeidžia sielą mirtinais dūriais. (Tacitas)
„Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje.“
(Laotse)
„Didžiausioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas.“
(Laotse)
„Mes esame tiltas per amžinybę , nusidriekiantis viršum jūros:
patrakėliškai ieškantys malonumų, smagiai tyrinėjantys paslaptis, pasirenkantys nelaimes, triumfą, išmėginimus, neįtikėtinus sutapimus, vėl ir vėl iš naujo išbandantys save ir besimokantys mylėti, mylėti, mylėti?!“
(Ricardas Bachas)
„Atvirumas ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, žmogus kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos“
(Jurga Ivanauskaitė)
„Nuodėmė pasakot apie save, nes tai mėgavimasis kančia. nuodėmė klausytis svetimos kančios“
(Jurga Ivanauskaitė)
„Sužinot viską apie kitą žmogų- beprotiškas, pamišėliškas noras. Juk žmogus- visada visiems ir visur kitoks. Žmogus, kaip upė- teka, srūva, kinta… ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis; mėnesienoje; kokie jie plukdydami ižą, purvus po smarkių liūčių ar kieno nors negyvą kūną?..“
(Jurga Ivanauskaitė)
„Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato savo spalva“
(Jurga Ivanauskaitė)
„Kaip dažnai vienas žmogus iš poros stengiasi kilti į viršų, o antras traukia žemyn. Vienas veržiasi pirmyn, o antrasis stengiasi, kad už kiekvienus du į priekį nueitus žingsnius būtų žengti trys atgal.“
(Ricardas Bachas)
„Laimė! Kiekvienam ji – vis kitokia. Alkanam ji – duona. Trokštančiam – vanduo. Skęstančiam – draugo ranka.“
(P.Širvys)
„Beatodairiškai leidžiamės medžioti laimės, puldami vieni kitus, lyg išalkę vilkai, bet randame ne palaimą, o nusivylimo nuobodulį.“
(J.Girnius)
„Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško sau naudos, negali būti laimingas. Nori gyventi sau – gyvenk kitiems.“
(Seneka)
„Iš asmeninių savybių linksmas būdas labiausiai padeda būti laimingiems.“
(A.Šopenhauerio aforizmas)
„Aš gerbiu žmogų, galintį šypsotis nelaimėje, semtis jėgų širdgėloje ir rasti vyriškumo šaltinį apmąstymuose.“
(T.Peinas)
„Laisvė bei nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už gerovę.“
(R.Plečkaitis)
